Rokiškio krašte, istorinėse sėlių žemėse, įspūdingo landšafto vietoje su dviem – Ilgio ir Apvalaso – ežerais, ant kalvos viršūnės, 1515 m. baronas Berntas fon Kersenbrokas įkūrė Ilzenbergo dvarą. Ant kalno įkurdintam dvarui prigijo vokiškas pavadinimas Ilsen berg, reiškiantis Ilzės kalną.
Prabėgus 500 metų, dvaras sugrįžo prie savo istorinių šaknų. Tai vienintelis dvaras Baltijos šalyse bei vienas iš nedaugelio Europoje atgimęs ir ūkininkaujantis natūralios žemdirbystės principais. Dvare gaminami įvairūs maisto produktai. Dvaro parkas-muziejus ribojasi su ūkinės paskirties žemės sklypais, – jie nuo pavasario iki vėlyvo rudens džiugina ryškia žaluma ir kviečia pasisveikinti su netoliese gyvenančiomis avimis, vištomis, karvėmis. Tik įėjus į parką Jus pasitiks dvariškos žasys. Tvarką palaikyti padeda dvariškos taksytės. Parko tvenkiniuose gyvena juodųjų gulpių porelė. Vaikams smagu pamatyti švelnius ir mielus dvariškus triušius.
Dvaras siūlo unikalų apie 2 valandų trukmės pėsčiųjų žygį į Latviją 200 metų senumo liepų alėja. Latvijoje aplankoma stebuklingai išlikusi, autentiška Ilzenbergo dvaro liuteronų bažnyčia (1844m.), kelių šimtmečių amžiaus Ilzės kapinės ir XIX a. pastatyta baronų Rutenbergų šeimos amatų mokykla, kurioje mokėsi Ilzenbergo apylinkių valstiečių vaikai.
Mėgstantiems ilgesnius pasivaikščiojimus gamtoje – siūlomas apie 10 km ilgio pėsčiųjų žygis „Aplink Lietuvą“. Tai kelionė iš dvaro aplink Apvalaso ežerą, kurio kontūrai atkartoja Lietuvos valstybės kontūrus. Žygio metu aplankoma su įspūdingo grožio rūmų likučiais Onuškio dvaro vieta, užkopiama ant unikalaus Kartuvių vardą turinčio piliakalnio, kurio viduriu eina Lietuvos-Latvijos valstybinė siena.
Ilzenbergo parko-muziejaus pakraštyje, vaizdingoje Ilgio ežero pakrantėje, atstatyta, ir 1863 m. sukilimo dvasią menanti, dvaro pirtis. Jos kaitinimo patalpa bene didžiausia iš visų ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos dvaruose,- jos teikiamais malonumais vienu metu gali mėgautis net 25 žmonės. Pirtis įvertinta garsiausių profesionalių Lietuvos pirtininkų ir paženklinta „Vantos lapu“.
